tvarstas

tvárstas sm. (1) Š, NdŽ, KŽ; Rtr žr. tvarstis 1: Marlinis tvarstas P.Aviž. Lindynė buvo senai (= seniai) nešluota, prikrėsta apipuvusių šiaudų, valgio atmatų, visokių skurlių, kitiems praeiviams, matyt, tarnavusių tvarstais pažeistoms kojoms LzP.